Vietovei vardą davė Šventosios intakas Darba. Pirmąkart Darbėnų kaimas ir dvaras paminėti 1591 m. XVI-XVIII a. priklausė Palangos seniūnijai. 1620 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1701 m. Darbėnai gavo privilegiją ruošti savaitinius turgus ir 5 prekymečius, XVIII a. viduryje tapo miesteliu. Jame 1739 m. buvo 20, 1795 m. – 77 sodybos. 1754-1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnų Mirbachų savivalei. 1792 m. S. Gineičio vadovaujami valstiečiai sukilo prieš seniūną, Vilniaus vyskupą I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet rusų kariuomenės buvo išvaikyti.

XIX a. Darbėnų dvarą valdė generolas K. Niesiolovskis, nuo 1824 m. – grafai Tiškevičiai. 1816 m. miestelyje ir kaime buvo 108 sodybos. 1831 m. Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių kariuomenės pajėgos, kovojusios dėl Palangos. Mūšių metu miestelis sudegė. 1833 m. jame gyveno 431 žmogus, stovėjo 61 sodyba, 2 krautuvės, 8 karčemos ir užeigos. 1838-1842 m. pastatyta mūrinė bažnyčia (archit. F. Gasbenas; 1886, 1936 m. rekonstruota). 1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 sodybos.  Išsamiau »

Kūlupėnai - Kaimui vardą davė Salanto intakas Kūlupis (žemaitiškai kūlis – akmuo). Pirmąkart Kūlupėnai paminėti 1566 m. Platelių dvaro inventoriuje. XVI-XVII a. kaime gyveno apie 20, o 1738 m. – 11 valstiečių šeimų.

Nuo XVIII a. kaimas priklausė Kartenos valsčiui ir dvarui, su kitapus esančiais Sakuočiais sudarė Kūlupėnų seniūniją. Kūlupėniškiai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Mūšyje su rusais Žarėnuose netoli Telšių krito valstietis A. Zubė. Sukilimo metu prieš grafą Šuazelį sukilo kumečiai T. Jankauskis, J. ir P. Viskantai, A. Kniukšta, P. Jonušas, M. Paulauskas, K. Želvys, J. Balsys ir ūkininkas B. Daukantas, o už dalyvavimą sukilime į rusų nelaisvę buvo paimti D. Bernotas, J. Jazdauskis, M. Pocius, J. Rupertas ir J. Šverys. 1846 m. Kūlupėnų kaime buvo 31, o jo žemėse išaugusiame Sausgalvių užusienyje – 3 sodybos. 1849 m. grafo F. Pliaterio Kartenos dvarui priklausė 154 baudžiauninkai, o baudžiavą panaikinus 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius dvarui mokėjo 127 valstiečiai. 1900–1913 m. gyventojų skaičius ūgtelėjo nuo 423 iki 444 žmonių. 1904 m. buvo atidaryta rusiška pradinė mokykla. 1923 m. buvo 75 sodybos ir 514 gyventojų.  Išsamiau »

Miesteliui vardą davė Minijos intakas Kartenalė. Archeologijos paminklai liudija, kad žmonės čia apsigyveno I tūkst. iki Kr., o iki XIII a. vidurio Kartena buvo svarbus kuršių Cėklio žemės gynybinis, administracinis ir prekybinis centras. Pirmąkart jos vardas paminėtas 1253 m. balandžio 5 d. Kuršo vyskupo Henriko rašte Livonijos ordino magistrui dėl užkariautų pietinio Kuršo žemių dalybų. dokumentuose.

Nuo 1567 m. minimas Kartenos kaimas, o nuo 1599 m. – miestelis ir dvaras. Nuo XVI a. Kartena buvo vaitystės administracinis centras. XVI-XVIII a. I pusėje ji priklausė Sapiegoms. XVI a. pab. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. – katalikų bažnyčia, 1639 m. įkurta parapinė mokykla. XVI-XVIII a. miestelis žymimas LDK žemėlapiuose.  Išsamiau »

Salantų apylinkėse žmonės gyveno jau žalvario amžiuje. Seniau miestelis ir dvaras vadinosi Skilandžiais, kurie pirmąkart paminėta 1556 m. Miestelis priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitystei. 1567 m. jame buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai. Dvaro savininkas M. Pasamovskis 1630 m. pastatė pirmąją bažnyčią, o nuo 1638 m. miestelis vadinamas Salantais.

XVII a. II pusėje – XVIII a. dvarą valdė didikai Vainos. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. M. Vaina ir Grūšlaukės dvarininkas B. Oginskis 1725 m. pastatė naują bažnyčią. 1746 m. karalius Augustas III suteikė Salantams prekybos privilegiją, kuria leido rengti 4 prekymečius.  Išsamiau »

Kretinga – sena Vakarų Lietuvos gyvenvietė, kurios vardas pirmąkart paminėtas 1253 m.

Nuo 1566 m. žinomas Kretingos kaimas ir dvaras, kurį valdė Žemaičių seniūnai Kęsgailos, didieji kunigaikščiai Žygimantas Senasis (1532-1548) ir Žygimantas Augustas (1548-1572), didikai Chodkevičiai (1572-1622), Sapiegos (1622-1745), Masalskiai (1745-1795), Potockiai (1795-1806), Zubovai (1806-1874) ir Tiškevičiai (1875-1944).

Žymus Lietuvos karvedys J. K. Chodkevičius 1602-1617 m. įkūrė bažnyčią, pranciškonų vienuolyną ir miestą, kuriam 1609 m. suteikė Magdeburgo teisę. Kretinga tapo svarbiu Vakarų Žemaitijos užsienio prekybos ir amatininkystės centru, katalikybės tvirtove protestantiškos Prūsijos pasienyje. 1609-1610 m. joje įsteigta parapinė mokykla, o 1611 m. gyveno 57 šeimos.  Išsamiau »

Žalgirio seniūnijos administracinis centras Raguviškiai įsikūręs vaizdingame Minijos upės dešiniajame krante. Archeologiniai duomenys liudija, kad žmonės čia gyvena nuo IX–XIII a. Kaimas turėjo savo kapines, veikusias XVI-XIX a., o šiandien vadinamas Marų kapeliais. Vienos stūksojo aukštumoje netoli kaimo kryžkelės ir XX a. viduryje buvo nukastos eksploatuojant žvyro karjerą. Kitos tebėra Minijos slėnio terasoje į pietus nuo evangelikų liuteronų kapinių.  Išsamiau »