XVII a. antroje pusėje – XVIII a. Kretinga naudojo herbą, kuriame buvo pavaizduotas Šv. Kazimieras. Šventasis su kunigaikštiška karūna ir apsiaustu, puoštu šermuonėlio kailiu, apsuptas rožių vainiko, dešinėje rankoje laikantis kryžių, o kairėje rankoje – lelijos šakelę. Heraldikos istorikas E. Rimša yra tos nuomonės, kad herbą apie XVII a. vidurį pakeitė Kretingos dvaro savininkas Kazimieras Leonas Sapiega. Tam pakeitimui prielaidas sudarė po karalaičio Kazimiero kanonizacijos suaktyvėjęs naujojo šventojo kulto propagavimas. Šventasis buvo gerbiamas ir Kretingoje. Apie tai liudija bažnyčios Šv. šeimynos altoriaus viršuje esantis Šv. Kazimiero paveikslas.

1937 m. Kretingos miesto burmistro T. Dambrausko užsakymu skulptorius A. Aleksandravičius sukūrė Kretingos miesto herbą, kuriame sidabro spalvos fone vaizduojamas ant žalio pagrindo stovintis rudas liūtas. Manoma, kad herbas su liūto atvaizdu atsirado iš grafų Chodkevičių giminės herbe esančio fantastinio gyvūno grifo, pavaizduoto ant bažnyčios transepto frontono. Šio herbo atvaizdas naudotas 1941-1944 m. Kretingos miesto burmistro antspaude.

1970 m. dailininkas V. Kalinauskas sukūrė naują Kretingos herbą. Jame pavaizduotas mėlyname lauke stovintis geltonas grifas su iškeltu sidabriniu kalaviju.

Šis herbas plačiau nebuvo naudojamas.

Pasitinkant Magdeburgo teisės suteikimo Kretingai 380 metų jubiliejų, heraldikos komisijos iniciatyva dailininkas A. Surgailis 1989 m. herbą pataisė pagal heraldikos taisykles. Buvo išryškinta grifo figūra, pagal Chodkevičių herbą atstatytos spalvos: fonas raudonas, figūra ir kalavijas sidabro, o nagai ir kalavijo rankena aukso spalvos.

1989–1995 m. grifas papuošė rajono ir miesto valdžios įstaigas.

Medžiagą parengė Julius Kanarskas,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas