Kultūros paveldas
Kretingos rajonas nuo seno garsėja kultūros paveldo objektų gausa ir įvairove. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įrašyti 767 objektai.
Darbėnų seniūnija- Imbarės seniūnija
- Kartenos seniūnija
- Kretingos miesto seniūnija
- Kretingos seniūnija
- Kūlupėnų seniūnija
- Salantų seniūnija
- Vydmantų seniūnija
- Žalgirio seniūnija
Išsamesnės informacijos galima rasti Kultūros vertybių registre (interneto svetainės adresas http://kvr.kpd.lt/heritage).
Patvirtinti 2021 metų kultūros vertybių apskaitos dokumentų projektų rengimo planai
Archeologiniam paveldui priklauso 120 objektų. Įspūdingiausi yra piliakalniai, ant kurių senovėje stovėjo medinės pilys, o papėdėje plytėjo senovės gyvenvietės. Ankstyviausi yra Imbarės, Kurmaičių, Vėlaičių piliakalniai, datuojami I tūkst. prieš Kristų. Vėliau čia gyvenusių kuršių teritorinių bendruomenių administraciniais, ūkiniais ir gynybiniais centrais tapo ant Ėgliškių, Imbarės, Kartenos, Nagarbos, Sen. Įpilties piliakalnių stovėjusios pilys, minimos XIII a. rašytiniuose šaltiniuose. Šie centrai sunyko XIII a. kovose su kryžiuočiais.
Gynybinę paskirtį turėjo Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vad. Kūlių pilale, taip pat Gintarų dvarvietė, vad. Vyšnių kalnu, ant kurios I tūkst. I pusėje stovėjo įtvirtinta senovės gyvenvietė, o XVI–XVII a. – pirmasis Kartenos dvaras.
Kretingos senojo miesto vietoje išliko XVII–XVIII a. kultūrinis sluoksnis, menantis miestiečių buitį, materialinę kultūrą, pastatų statybos tradicijas. Atkampesnėse, žmogaus ūkinės veiklos nepažeistose vietovėse išliko keletas senovės žemdirbystės vietų, kuriose esantys pylimai ir akmenų krūsnys pasakoja apie seniausių žemdirbių paliktus senovės laukus, datuojamus nuo žalvario amžiaus iki XVI–XVIII a.
Ankstyviausi, žalvario amžiaus žmonių kapai aptikti Benaičiuose. Apie geležies amžiaus laidojimo tradicijas, tuo laikotarpiu gyvenusių žmonių materialinę kultūrą ir paprašius pasakoja I tūkst. II pusės pilkapynai bei I–XIII a. kapinynai, kuriuos paliko kuršiai ir jų protėviai.
Išliko keletas senovės baltų tikėjimo apeigose naudotų akmenų su pavieniais dubenimis arba daugybe paviršiuje iškaltų dubenėlių. Abiejų tipų apeiginiai akmenys vienas šalia kito senovės kulto vietas ženklina Pelėkiuose ir Sūdėnuose.
Mitologinį paveldą sudaro 36 objektai. Tai įvairiais vardais – Laumės kūliais, Kūlių bobele, Balniaus kūliu, Aukurais ir kitais vardais vadinami natūralūs, žmogaus veiklos pėdsakų neturintys mitologiniai akmenys, iš kurių dydžiu išsiskiria Naujosios Įpilties Daubos kūlis, Senosios Įpilties Aukuro akmuo su Ponios lova vadinamu įdubimu, Genčų II Velnio akmuo vadinamas Veliekos ponaičio akmeniu.
Iš po Eršketyno, Sen. Įpilties Aukuro akmens išteka šaltiniai, kurių vandeniui nuo seno priskiriama stebuklinga gydomoji galia kaip ir Raguviškių (Būdviečių) Marijos šaltinio bei Kartenos šaltinio.
Manoma, kad senovės baltų religinės apeigos buvo atlikinėjamos Alkomis vadinamose kalvose.
Istoriniu paveldu vadiname objektus, vietas ir vietovės, susijusias su krašto istorine raida, įvykiais, visuomenės gyvenimu, žymiomis asmenybėmis, jų atminimu. Viena gausesnių grupių yra laidojimo vietos – senosios kapinės, karių, rezistentų, žymių žmonių kapai. Beveik kiekviename kaime yra išlikusios nebenaudojamos senosios kapinės, kurias ženklina išlikę kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai. Jos buvo naudotos nuo XVI a. iki XX a. II dešimtmečio pabaigos.
Iki 1941 m. gyvenusias žydų bendruomenes mena Darbėnų, Kretingos ir Salantų žydų kapinės bei šių bendruomenių žudynių ir užkasimo vietos Kretingoje, Kveciuose, Žvainiuose, Šalyne, Balto kalno miške šalia Darbėnų, taip pat Joskaudų miško Alkos kalne, kur buvo nužudytos Dimitravo stovykloje laikytos Skuodo žydų bendruomenės moterys ir vaikai.
Apie praūžusius karus primena šalia Kartenos išlikusios Pirmojo pasaulinio karo, o Kretingoje, Kartenoje ir Salantuose – Antrojo pasaulinio karo kapinės. Kovotojus už atkurtos Lietuvos Nepriklausomybę primena karių savanorių kapai Kretingoje, o pokario partizanų kovas su okupantais – Lietuvos partizanų kapai ir užkasimo vietos Kartenoje, Pesčiuose, Darbėnuose, Jakštaičiuose, Kretingoje, Žvainiuose.
Gargždelės kapinėse ilsisi čekų tautybės muzikas, dirigentas, Oginskių orkestrų vadovas Jozefas Mašekas (1864–1927), akmens meistrai Kazimieras (1905–1989) ir Vilius (1952–1992) Orvidai, Grūšlaukės kapinėse – liaudies meistras, dievdirbys Juozapas Paulauskas (1860–1945), Kretingos kapinėse – botanikas, kunigas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), 1831 m. sukilimo dalyvis Ignotas Šalkauskis (1801–1870), kunigas Jeronimas Pečkaitis (1885–1925), Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Kretingos policijos nuovados viršininkas Kazys Grižas (1902 – 1927), visuomenės veikėjas Vladas Grudzinskas (1868–1936), pranciškonų provincijolas Pranciškus Bizauskas (1861–1937), visuomenės veikėjas, gydytojas, archeologas, Karo muziejaus įkūrėjas brigados generolas Vladas Nagius-Nagevičius (1881–1954).
Tarp atmintinų vietų yra istorinius įvykius ir asmenybes menantys statiniai. Tai rašytojo, vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus (1801–1875) gimtinės sodyba Nasrėnuose, akademiko Adolfo Jucio (1902–1972) Klausgalvų Medsėdžiuose, 1930 m. statyta Kretingos miškų urėdijos sodyba, kur gyveno ir dirbo miškininkas, Kretingos urėdas Marijonas Daujotas, akmens skulptoriaus Viliaus Orvido (br. Gabrieliaus OFS, 1952–1992) kūrybinės veiklos ir kolekcijos vieta Gargždelės kaime.
Architektūriniam paveldui priskiriami pavieniai statiniai, jų kompleksai, ansambliai, urbanistiniai objektai, turintys architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę. Prie gamybinės-ūkinės paskirties statinių priskirtini: Lazdininkų vėjo malūnas (XX a. pr.), Kretingos (1771 m., XVIII a. pab. ir XIX a.) ir Darbėnų (1820 m.) vandens malūnai su užtvankomis. Visuomeninės paskirtiems statiniams priklauso Kartenos smuklė (XVIII a. pab.), Kretingos banko pastatas (1938 m.), o inžinerinės paskirties – Bajorų geležinkelio tiltas ir viadukas (1892 m.) bei Kūlupėnų geležinkelio tiltas (1932 m.). Iš dvarų architektūros palikimo vertingiausia yra Kretingos dvaro sodyba (XVIII a. – XX a. I p.), kurią sudaro 25 statiniai ir parkas.
Sakralinę architektūrą atstovauja seniausias Žemaitijoje Kretingos bernardinų (pranciškonų) vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblis (1605–1617 m.; 1908 m.; rest. 1972–1978 m.; 1980-1982 m.), turintis gotikos, renesanso ir baroko bruožų. Įdomi yra dvibokštė neogotikinės Salantų bažnyčia, pastatyta 1906–1911 m. pagal žymaus švedų kilmės inžinieriaus Karlo Eduardo Strandmano projektą. Romantizmo architektūrai būdinga 1842 m. statyta Darbėnų bažnyčia. Iš medinių bažnyčių seniausia yra Laukžemės bažnyčia, pastatyta 1850 m. Vienas gražiausių neogotikos kūrinių – 1891 m. ir 1911 m. pastatytas grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus, tvoros ir vartų kompleksas, kurį kūrė minėtas inžinierius K. E. Strandmanas bei lenkų architektas Juzefas Podlevskis.
Liaudies architektūros tradicijas dalinai išsaugojo Jakštaičių etnoarchitektūrinis kaimas, pavienės sodybos Akmenalių, Erlėnų, Joskaudų, Juodupėnų, Lazdininkų, Sen. Įpilties, Smeltės kaimuose. Miestų architektūrą mena Darbėnų, Kretingos, Salantų istorinės-urbanistinės vietovės.
Dailės paveldą reprezentuoja apie 350 objektų. Ryškiausias monumentaliosios dailės kūriniai yra žymaus dailininko Petro Kalpoko 1938–1939 m. tapytas triptikas „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“, „Rytas“, „Žvejai“, skirtas Lietuvos banko Kretingos rūmams papuošti, o seniausias tapybos tradicijas atspindi sukurta 1749 m. Grūšlaukės koplyčioje išlikusi sieninė tapyba. Laukžemės, Kartenos, Kretingos, Darbėnų, Salantų bažnyčias, jų altorius puošia XVIII a. pab.– XIX a. molbertinės tapybos paveikslai bei kamerinės dailės skulptūros, vaizduojančios įvairius religinius personažus. Reikšmingiausi dailės kūriniai – Kretingos bernardinų (pranciškonų) bažnyčios XVII a. vienuolių choro stalės, durys, altoriai, sakykla ir didikų Chodkevičių šeimos sarkofagai.
Gausiausią dailės paveldo dalį sudaro smulkiosios architektūros statiniai – XIX–XX a. statytos koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, kalvių nukalti kryžiai ir kiti darbai. Šio tipo paminklai yra neatsiejama rajono kraštovaizdžio dalis.
Kretingos rajono savivaldybės teritorijos kultūros, gamtos paveldo žemėlapis
Teisinė informacija:
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas
- Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas
- Dėl Kultūros paveldo objekto būklės tikrinimo taisyklių patvirtinimo
- Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo taisyklių patvirtinimo
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsniu, pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu arba elektroniniu paštu informuoja savivaldybės paveldosaugos specialistą. Per tą laiką šis specialistas turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės fiksuotą būklę. Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės fiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas. Prašymo forma.
- 7572 peržiūros
