Kurdamas Karolštato (Kretingos) miestą, J. K. Chodkevičius 1609 m. leido naudoti Švč. Mergelės Marijos, laikančios ant rankų kūdikėlį, atvaizdą. Šis herbas atsirado neatsitiktinai. Kretingoje buvo įsikūrę vienuoliai pranciškonai observantai, propagavę Švč. Mergelės Marijos kultą. Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vardu buvo tituluota katalikų bažnyčia. XVII a. pradžioje vyko katalikiškoji reformacija, kurios metu Švč. Mergelės Marijos kultas suvaidino svarbų vaidmenį kovojant su protestantiška reformacija. Būdamas aktyvus katalikybės šalininkas J. K. Chodkevičius suteikė liuteroniškosios Prūsijos pasienyje įkurtam katalikiškam miestui herbą su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Ji turėjo globoti Kretingą ir saugoti nuo protestantų įtakos. Deja, iki šiol nepavyko aptikti nei herbo atvaizdų, nei jo detalaus aprašymo.

Istorinį miesto herbą 1993 m. atkūrė dailininkė L. Ramonienė, patvirtino – Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas (1993-06-12, dekretas Nr. 81). Jame vaizduojama sidabro fone visu ūgiu stovinti Švč. Mergelė Marija, laikanti ant rankų kūdikėlį Jėzų. Ji vilki raudoną suknelę ir mėlyną apsiaustą. Galvą vainikuoja aukso spalvos karūna. Herbų, kuriuose pavaizduoti šventieji, turi daugelis Lietuvos miestų. Su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo tik Kretingos (Karolštato) ir Minsko miestų herbai. Šiandien Kretinga yra vienintelis Lietuvos miestas, kurio globėja Švč. Mergelė Marija.

Nuo 1995 m. herbą naudoja Kretingos rajono savivaldybė.

Medžiagą parengė Julius Kanarskas,
Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas